vienopumas

vienopùmas sm. (2) DŽ, FrnW; V.Kudir, Ser 1. NdŽ → vienopas 1: Šaknies dvejopumo negalime vesti iš pirmykščio vienopumo K.Būg. 2. susiklausymas, santaika, vienybė: Atskiri žmonės tautos skrituly, pačioj jos gyvatoj, vėl daugiau negu kitais laikais rūpinasi socialiu gyvenimu, tautos vienopumu ir jos vaikų sąklausa Vd. Vienopumas pasidaro, jeigu žmogaus siela visame jo gyvenime vadovauja ir jos klauso mintys, geismai ir kūno linkimai Vd.